Atvejis iš praktikos: kai kaltas ne tas, kuris atrodo kaltas
Situacija
Objekte sumontuotos vidaus durys su paslėpta stakta. Užsakovas kreipėsi dėl paprastos, bet erzinančios problemos: durys neužsidaro.
Apžiūros metu priežastis buvo akivaizdi – staktos profilis per vidurį išsipūtęs. Pridėjus dviejų metrų gulsčiuką, viršuje ir apačioje matėsi tarpas, o ties viduriu – aiškus guzas.
Viršutinėje dalyje tarp gulsčiuko ir staktos – aiškus tarpas.
Ties viduriu profilis išsipūtęs – gulsčiukas remiasi būtent čia.
Stakta išlinkusi. Dėl to durų varčia nebeprisispaudžia prie profilio ir spyna neužsifiksuoja.
Tarpas tarp varčios ir staktos netolygus per visą aukštį.
Pirmoji versija
Loginė grandinė atrodė nepriekaištinga. Glaistas ir dažai metalinio profilio išlenkti negali – jėgos nepakanka. Vadinasi, deformacija atsirado montavimo metu: per daug montažinių putų arba trūkstamas tvirtinimo taškas.
Durų montuotojai su tuo nesutiko. Jų teigimu, darbai atlikti pagal technologiją, o problemą sukėlė apdailininkai.
Klasikinė statybvietės situacija: kiekvienas rangovas įsitikinęs, kad jo darbai atlikti nepriekaištingai, o kaltas kitas.
Ką padarėme
Pirmiausia – defektinis aktas. Deformacija užfiksuota matavimais ir fotografijomis. Tai bazė, be kurios bet koks tolesnis ginčas virsta žodžio prieš žodį situacija.
Kiekvienas defektas fiksuojamas atskirai – matavimais ir nuotraukomis.
Toliau galėjome pasirinkti du kelius: tęsti susirašinėjimą tarp rangovų arba patikrinti faktus natūroje. Pasirinkome antrą – kontrolinį atidengimą.
Susitikome visi kartu vienu metu: durų montuotojai, apdailininkai ir techninė priežiūra. Ties deformacijos zona išpjovėme apdailą.
Ką radome
Kontrolinis atidengimas ties deformacijos zona – vienintelis būdas pamatyti faktus.
Ant staktos tvirtinimo taško plokštelės buvo užtepta gipso klijų masė. Sukietėję klijai užspaudė plokštelę ir išspaudė profilį į vidų – būtent todėl stakta išlinko per vidurį.
Apdailos darbų klaida. Nors visi išoriniai požymiai rodė į montavimą.
Apdailininkas iki paskutinės akimirkos nesutiko su versija apie savo darbus. Bet prieš atidengtus faktus argumentų nebeliko.
Kodėl abu rangovai priėmė išvadą
Objekte atstovavau savininkui-užsakovui kaip techninės priežiūros vadovas. Mano interesas buvo ne apginti vienus ar kitus, o užtikrinti, kad užsakovas gautų kokybiškai sumontuotas duris, o defektą šalintų tas, kas jį iš tikrųjų padarė.
Todėl nebuvau nė vienoje rangovų pusėje. Pirminiame akte, remdamasis tuo, kas matėsi natūroje, konstatavau montavimo klaidą. Išardžius apdailą faktai pasikeitė – ir išvada pasikeitė kartu su jais.
Ėjau paskui faktus, ne paskui vieną iš šalių. Būtent dėl to galutinė išvada nebuvo ginčijama.
Trys išvados
1. Paslėptų darbų ginčų neišsprendžia tas, kas garsiau šneka. Juos išsprendžia atidengimas. Kol darbai uždengti, kiekviena pusė gali laikytis savo versijos neribotai ilgai.
2. Pirminė versija – net techniškai pagrįsta – lieka hipoteze, kol nepatikrinta natūroje. Šiuo atveju logika buvo teisinga, o išvada – klaidinga.
3. Defektinis aktas + fotofiksacija + kontrolinis atidengimas = ginčas išspręstas per vieną susitikimą. Be teismų, be nepriklausomų ekspertizių, be mėnesių susirašinėjimo.
Ką tai reiškia užsakovui
Statybose defektai neišvengiami. Skirtumas tas, ar jie fiksuojami ir šalinami sistemingai, ar virsta ilgalaikiu ginču tarp rangovų, kuriame užsakovas lieka įkaitu.
Nepriklausoma techninė priežiūra šioje istorijoje atliko vieną funkciją: pavertė ginčą procedūra. Užfiksavo faktą, pasiūlė patikrinimo būdą, priėmė išvadą pagal rezultatą.
Užsakovui tai reiškia paprastą dalyką – defektas bus ištaisytas, ir ištaisytas to, kieno tai atsakomybė.
Turite objekte defektą, dėl kurio rangovai nesutaria? Susisiekite su mumis dėl konsultacijos.